Vilniuje vyko tapybos pagrindų mokymai

    Vakar, spalio 29-tą dieną, kūrybai neabejingi vilniečiai nuo pat ankstyvo ryto rinkosi į viešbutį „Panorama Hotel“. „Quick Art“ studijos organizuotas seminaras šį kartą buvo orientuotas į tapybą arba kaip išmokti tapyti per vieną dieną.

    Dailės paslaptimis dalinosi vienintelis Lietuvoje greitojo mokymo ekspertas – Algirdas Karalius, kuris be piešimo skaito paskaitas apie motyvacijos ir sėkmingo gyvenimo receptus. Kalbant apie piešimą ekspertas vadovaujasi Pasaulinio garso dailininkės Conni Gordon iš JAV keturių žingsnių metodika. Šių tapybos žingsnių pagrindinė mintis, kad kiekvienas gali nutapyti savo nuostabų paveikslą, net jei teptuką paskutinį kartą laikė mokykloje.

     

    Norite tapti profesionaliu tapytoju – orientuokitės tik į vieną „sunkumą“

    Rytinėje renginio dalyje nuo 10 iki 12 val. dalyviai tapė pavasarį. Visų darbuose turėjo būti tokie objektai – dangus, saulė, medis, akmuo, o piešinio meistriškumą padėjo atskleisti spalviniai fono kontrastai.

    Mokymų mokytojas teigė, kas egzistuoja 7 žingsniai, kaip visi mokosi tapyti:

    1. Žinios
    2. Supratimas
    3. Įgūdis
    4. Taikymas
    5. Rezultatas
    6. Efektyvumas
    7. Meistriškumas

    Algirdo Karaliaus nuomone, toks kelias, norint išmokti tapybos meno yra – per ilgas ir blogas. Reiktų žinoti vos 4 svarbiausius žingsnius, kaip tapti profesionaliu tapytoju.

    1. Meistriškumas
    2. Modeliavimas
    3. Mokymasis iš profesionalų kopijuojant jų darbus
    4. Skirtingų technikų integravimas

    Mokytojas mokė, kad geriausio rezultato tiek dailėje, tiek kitoje veikloje įmanoma pasiekti tada, kai gilinamasi ir susikoncentruojama tik į vieną darbą. Lektorius akcentavo, kad būtina dirbti vieną darbą kuo profesionaliau, kad vienas sunkumas būtų pereitas per vieną kartą.

    Piešimo perkopijuojant kitų menininkų darbus dailėje nereiktų vertinti, kaip „tingėjimo“ ir „neprofesionalumo“, o priešingai tik tokia metodika žmogui padeda išmokti įsiminti šablonus, kurių vėliau nebereikia kopijuoti. Tada kūrėjas tobulina savo „išmoktą šabloną“ galvoje ir kuria šedevrą. Štai taip – gimsta paveikslas. Susipažinę su piešinio raida – laikas suprasti, kokie yra spalvų atrankos kriterijai. Taigi po pirmosios pertraukos tęsiamas seminarą apie spalvines paslaptis.

     

    Dailėje svarbiausios vos trys spalvos

    Lektorius minėjo, kad dailėje spalva – svarbiausias elementas, todėl išmanyti, kaip teisingai atsirinkti yra būtina. Seminaro dalyviams buvo skiriama užduotis nusibrėžti laikrodį, tokiu principus mokytojas aiškino ir demonstravo spalvų raidą, pavyzdžiui, kaip išgauti violetinį arba raudonai oranžinį atspalvį.

    Tapybos mene svarbiausios yra trys pagrindinės spalvos – geltona, raudona, mėlyna – tai pirmasis lygis. Sumaišius šias tris spalvas gaunamos antro lygio spalvos – oranžinė, žalia, violetinė. Analogiškai sumaičius gretimas spalvas – atsiranda trečio lygio spalvos. Pavyzdžiui, maišant geltoną ir žalią gaunama geltonai žalia („salotinė“), mėlynai žalia, raudonai violetinė, raudonai oranžinė ir oranžiniai geltona. Kita užduotis po teorijos apie spalvas – žaidžiant su mėlynos, baltos ir žalios spalvos atspalviais piešti žiemos paveikslą.

    Praktinę dalį apie tapybą toliau vedė charizmatiškas ir energingai nusiteikęs dailininkas Vladas Šlektavičius. Pavyzdinis darbas, kaip turi atrodyti galutinis darbas visiems dalyviams buvo parodytas prieš pradedant darbą. Tada prasidėjo praktiniai veiksmai, kurių metu žiemą mokėsi tapyti ne tik į seminarą atėję dalyviai, bet kartu, žingsnis po žingsnio tapė ir komentavo, kaip teisingai laikyti teptuką, kaip nupiešti eglutę, - atsakingai dailės technikos mokė dailininkas Vladas. Galiausia, kai žiema lape buvo nutapyta – laukia dar vienas svarbus etapas.

    Paskaitos metu, ne kartą buvo primenama, kad kiekvienas darbas gali sužibėti kitomis spalvomis, jei savo paveikslą kūrėjas vertins pritaikydamas jam tinkantį rėmelį. Taigi, šiandien abu lektoriai po kiekvienos praktinės dalies – pastabas ir pagyrimus sakydama, tik įrėminę darbą. Nustebdavo kiekvienas kūrėjas, kai pamatydavo visai kitaip atrodantį įrėmintą piešinį iš toliau, o kartais net nepatikėdavo, kad tai jo paties darbas. Atrodo, toks neesminis dalykas, kaip rėmelis yra labai reikšmingas ir perteikiantis žymiai daugiau geriausių piešinio teigiamų savybių, nei vertinant paprastai be rėmelio.

    Parengė žurnalistė Daiva Jokūbaitytė