Pakalbėkime apie... dantis

    Daugumas žmonių galvoja, kad daugiausia dantų iš visų gyvų sutvėrimų turi ryklys.

    Deja, jie klysta. „Dantyčiausios“ titulas priklauso mažai vynuoginei sraigei (Helix pomatia). Jos mažytėje burnytėje telpa ... 25 000 danktukų.


    Ilgiausius dantis turi šiaurinėse jūrose gyvenantis narvalas (Monodon monoceros), kartais dar vadinamas „jūros vienaragiu“. Paprastai jo dantis – iltis būna 2–3 m. ilgio ir sveria apie 10 kg. Įdomu tai, kad patinų tik kairys dantis išsivystęs į tokią iltį, o patelių – abu.

    Dar vienas įdomus momentas – stipriausiais pasaulyje žandikauliais gali pasigirti ne tigrai ar krokodilai, o Afrikos „sanitarai“ – dėmėtosios hienos (Crocuta crocuta). Šie gyvūnai gali perkąsti pačius seniausius ir storiausius kaulus. Jų žandikauliai sukuria 70kg/cm2 slėgį. Žmogaus žandikauliai sukuri tik 2–10kg/cm2 slėgį, vilko – 15–25 kg/cm2.


    Baisiausiu, būtent dėl dantų, vadinama nedidelė (15 cm ilgio) giliuose vandenyse gyvenanti žuvelė Kardadantis (Anoplogaster cornuta). Nors žuvytė visai nedidelė, bet atrodo labai grėsmingai. Grubi, stora, šarvuota oda. Iš burnos kyšo keturi ilgi ir aštrūs dantys, kurias žuvelė gaudo savo grobį. Viršutinėje žuvytės lūpoje yra specialūs kanalai, į kuriuos apatiniai dantys įlenda tarsi į makštis. Kai kurios gentys vadina šias žuvis „žuvys žmogėdros“. Įdomus faktas – taip žuvytės atrodo tik visiškai suaugusios. „Jaunimas“ atrodo visiškai kitaip, tad mokslininkai pusę amžiaus buvo įsitikinę, kad tai – atskira rūšis.


    Pirmieji dantistai savo darbą pradėjo tolimaisiais 1699 m. Jais tapo Prancūzijos medicinos koledžo studentai. Išlaikę specialius egzaminus jie gavo teisę vadinis „Experts pour les Dents“ (dantų žinovais). Iki tol, viduramžiais, dantų traukimas buvo labai skausmingas procesas. Senovės Kinijoje dantų traukytojai kasdien po kelias valandas treniruodavosi traukti vinis iš lentų, kad galėtų dantis išrauti pirštais.


    Remiantis archyviniais duomenimis, pirmieji dantų briketai pasirodė 1776 m. Juos sukūrė ir pagamino prancūzų chirurgas ir stomatologijos pradininkas Pjeras Fošaras. Jis kiekvieną paciento dantį pririšo virvele prie metalinio lankelio, tvirtinamo dantų išorinėje pusėje. Taip, ganėtinai grubiai, buvo pradėti tiesinti kreivai išaugę dantys. Pirmieji briketai buvo dideli ir nepatogūs, netilpdavo burnoje, trukdydavo žmonėms kalbėtis.


    Tvirčiausias žmogaus kūno audinys – emalė (išorinis danties apvalkalas). Ji palyginti nedaug savo kietumu nusileidžia deimantui, o pagal tvirtumą gali būti lyginama su minkštomis metalų rūšimis. Iki šiol žmogui taip ir nepavyko sukurti analogiško dirbtinio audinio. Tvirčiausios dantų karūnėlės tarnauja 10–15 metų, o natūralūs dantys žmogui gali tarnauti ir 100 metų.


    Būtent dėl to burnos ir dantų higiena labai svarbu. Reikia kasdien ryte ir vakare nepamiršti išsivalyti dantų. Tai tikrai bus greičiau ir patogiau, negu paskui ne vieną valandą praleisti dantisto kėdėje. Juo labiau, kad net patys geriausi daktarai dar pasiūlyti geresnių, negu žmogui davė gamta, dantų.